blasterėjimas

blàsterėjimas sm. (1) 1. DP37 → blasterėti 1: Visą naktį gėlė dantį be jokio blàsterėjimo Rdm. 2. Rdm mirktelėjimas.

◊ akių̃ blàsterėjimu labai greit: Akių̃ blàsterėjimu atskrisiu Vlk.